| Brangs broliai ir seserys!
1. Vasario 11-j, Lurdo Palaimintosios Mergels Marijos atminimo dien, vsima Pasaulin ligoni diena teikia deram prog apmstyti skausmo prasm ir krikioni pareig visomis aplinkybmis imtis dl to atsakomybs. Šiais metais i reikminga kasmetin vent susijusi su dviem Banyios gyvenimui svarbiais vykiais, kuriuos jau leidia nuvokti pasirinkta tema: „Eucharistija, Lurdas ir ligoni pastoracija“, – su Nekaliausiosios Mergels Marijos pasirodym Lurde 150 met jubiliejumi ir tarptautiniu Eucharistijos kongresu Kvebeke, Kanadoje. Tai teikia mums ypating prog aptarti artim Eucharistijos slpinio, Marijos vaidmens iganymo plane ir mogaus skausmo bei kanios tikrovs ssaj.
Lurdo pasirodym 150-osios metins kvieia mus nukreipti vilgsn Šveniausij Mergel, kurios Nekaltasis Prasidjimas yra didi bei neutarnauta Dievo dovana moteriai, idant ji, nepaisydama jai teksiani ibandym bei kani, tvirtu bei nepajudinamu tikjimu galt iki galo laikytis dievikj plan. Dl to Marija yra visiko savs atidavimo Dievo valiai pavyzdys: ji sidjo ird aminj od ir pradjo j savo mergelikose siose; ji kliovsi Dievu ir, kalavijui pervrus jos siel, nesvyruodama dalijosi savo Snaus kania Kalvarijoje, kryiaus papdje, atnaujindama savj taip Angelo apreikimui. Tad apmstyti Marijos Nekaltj Prasidjim reikia leistis bti patraukiamam taip, stabiai suvienijusiam j su Kristaus, monijos Atpirkjo, misija, leistis bti paimamam ir vedamam jos rankos ir savo ruotu itarti Dievo valiai fiat visa savo diaugsm ir sielvart, vili ir nusivylim kupina egzistencija, suvokiant, kad ibandymai, skausmas ir kania praturtina ms emikj kelion.
2. Nemanoma kontempliuoti Marijos nejauiant Kristaus traukos ir nemanoma velgti Krist ikart nepastebint Marijos buvimo. Motin ir Sn jungia Šventosios Dvasios veikimu jos siose sukurtas nepertraukiamas ryys, ir t ry, kaip nuo ankstyvj ami tikina Banyios tvai ir teologai, slpiningai suvokiame Eucharistijos sakramente. „Knas, gims i Marijos, prasidjs i Šventosios Dvasios, yra i dangaus nuengusi duona“, – sako Hilarijus Puatjietis. IX a. Bergamo sakramentarijuje skaitome: „Jos sios subrandino vaisi, duon, pripildiusi mus angelikos dovanos. Marija atkr iganymui tai, k savo kalte buvo sugriovusi Ieva.“ Šventasis Petras Damijonas atkreipia dmes: „Kn, kur Šveniausioji Mergel pagimd, su motiniku rpestingumu imaitino savo siose, t kn dabar neabejotinai gauname nuo ventojo altoriaus, o jo krauj geriame kaip ms atpirkimo sakrament. To laikosi katalik tikjimas, to siningai moko ventoji Banyia.“ Šveniausiosios Mergels ryys su Snumi, paaukotu Avinliu, kuris panaikino pasaulio nuodm, nepalieka nuoalyje ir Banyios, Kristaus mistinio Kno. Marija, pasak Dievo tarno Jono Pauliaus II, „yra Eucharistijos moteris visu savo gyvenimu. Banyia, laikydama Marij savo pavyzdiu, paaukta sekti ir jos ryiu su veniausiuoju Slpiniu“ (Enciklika Ecclesia de Eucharistia, 53). Tokioje perspektyvoje pasidaro dar geriau suprantama, kodl Palaimintosios Mergels Marijos kultas Lurde lydimas pabrtino ir nuolatinio Eucharistijos priminimo kasdieniais Eucharistijos ventimais, Šveniausiojo Sakramento adoracija ir ligoni palaiminimu, kuris yra piligrim apsilankymo prie Massabielles grotos vienas iraikingiausi moment.
Daugyb ligot piligrim ir gausyb juos lydini savanori Lurde padeda mums apmstyti motinik ir veln dmes, Mergels rodom mogaus skausmui bei kaniai. Bdama susijusi su Kristaus Auka, Marija, Mater Dolorosa, kryiaus papdje kentjusi kartu su savo Snumi, yra itin artima krikioni bendruomenei, susirenkaniai aplink savo kenianius narius, neiojanius Viepaties kanios ymes. Marija kartu kenia su ibandomaisiais, kartu su jais puoselja vilt bei guodia juos palaikydama savo motinika pagalba. Ir argi nra tiesa, kad dvasin toki sergani moni patirtis veria mus vis labiau suprasti, jog „dievikasis Atpirkjas trokta prasismelkti kiekvieno kenianiojo ird per savo Šveniausiosios Motinos, pirmutins ir labiausiai iauktintos i vis atpirktj, ird“? (Jonas Paulius II. Apatalikasis laikas Salvifici doloris, 26).
3. Lurdas akina apmstyti Nekaliausiosios Mergels motinik meil savo sergantiems ir keniantiems vaikams, o artimiausias tarptautinis Eucharistijos kongresas bus proga pagarbinti Altoriaus sakramente esant Jz Krist, patikti save Jam kaip neapgaunaniai Viliai, priimti J kaip nemirtingumo vaist, gydant kn ir dvasi. Jzus Kristus atpirko pasaul savo kania, mirtimi ir prisiklimu bei kaip „gyvenimo duona“ panoro likti su mumis ms emikojoje kelionje. „Eucharistija – Dievo dovana, kad pasaulis gyvent“ – tokia yra Eucharistijos kongreso tema, kuria pabriama Eucharistija kaip Tvo savo siknijusio ir nukryiuoto Snaus dovanojimas pasauliui. Btent Snus surenka mus apie Eucharistijos stal, skatindamas savo mokinius rodyti meils kupin dmes keniantiems bei sergantiems, kuriuose krikioni bendruomen atpasta savo Viepaties veid. Posinodiniame apatalikajame paraginime Sacramentum caritatis pabriau, jog „ms bendruomens, vsdamos Eucharistij, turt vis labiau suvokti, kad Kristaus auka yra u visus ir kad Eucharistija dl to kiekvien J tikint veria pat tapti perlauta duona u kitus“ (88). Tad esame raginami asmenikai sipareigoti tarnauti broliams, pirmiausia tiems, kurie igyvena sunkumus, nes kiekvieno krikionio pareiga i ties yra kartu su Kristumi bti duona, lauiama tam, kad pasaulis gyvent.
4. Taigi tampa akivaizdu, jog pastoracija sveikatos srityje btent i Eucharistijos turt semtis reikiam dvasini jg, kad galt veiksmingai atskubti mogui pagalb bei padti jam suprasti iganomj jo paties kanios vert. Jau cituotame apatalikajame laike Dievo tarnas Jonas Paulius II ra, jog Banyia savo kenianiuose broliuose ir seseryse velgia tarsi daugialyp Kristaus antgamtins galios subjekt (plg. 27). Slpiningai susivienijs su Kristumi, mogus, keniantis su meile bei romiai atiduodantis save Dievo valiai, tampa gyva atnaa dl pasaulio iganymo. Mano mylimas pirmtakas taip pat yra pareiks, kad „juo labiau mogui grasina nuodm ir juo sunkesns iandieniame pasaulyje gldinios nuodms struktros, juo mogaus kania ikalbingesn. Ir juo labiau Banyia jauia poreik pasitelkti mogaus kani dl pasaulio iganymo vert“ (ten pat). Tad jei Kvebeke Pasaulin ligoni dien dvasikai lygiagreiai bus kontempliuojamas Eucharistijos, Dievo dovanos, kad pasaulis gyvent, slpinys, tai tada bus ne tik veniamas mogaus kanios veiksmingas dalyvavimas iganomajame Dievo darbe, bet ir tam tikra prasme ragaujami tiems, kurie tiki, paadti brangs vaisiai. Taip su tikjimu priimamas skausmas virsta vartais, pro kuriuos engiama atperkamosios Jzaus kanios slpin bei kartu su juo pasiekiama jo prisiklimo ramyb ir laim.
5. Nuoirdiai sveikindamas visus ligonius ir visus jais vairiopai besirpinanius, vyskupij ir parapij bendruomenes kvieiu artjani Pasaulin ligoni dien vsti visapusikai pasinaudojant Dievo Motinos pasirodym Lurde 150-j metini laimingu sutapimu su tarptautiniu Eucharistijos kongresu. Tegul tai bna proga pabrti ventj Mii, Eucharistins adoracijos ir Eucharistijos kulto svarb, stengiantis koplyias ms sveikatos apsaugos centruose paversti tvinksinia irdimi, kurioje Jzus nepaliaujamai atnaauja save Tvui, kad monija gyvent! Prideramas ir maldingas Eucharistijos dalijimas irgi teikia tikr paguod visoki negali itiktiems keniantiesiems.
Artjanti Pasaulin ligoni diena, be to, tebna tinkama aplinkyb ypatingu bdu melsti Marijos motinikos globos ligoniams, sveikatos apsaugos darbuotojams ir besidarbuojantiems ios srities pastoracijoje! Prie akis ypa turiu i srit sitraukusius kunigus, pavstojo gyvenimo asmenis, savanorius ir visus, kuriems rpi veikliai aukojantis knu ir siela tarnauti ligoniams bei pagalbos laukiantiesiems. Visus patikiu Marijai, Dievo ir ms Motinai, Nekaltajam Prasidjimui. Tepadeda ji kiekvienam liudyti, kad vienintelis galiojantis atsakas mogaus skausm ir kani yra Kristus, kuris prisikeldamas nugaljo mirt ir dovanojo mums niekada nesibaigiant gyvenim. Kupinas toki jausm, nuoirdiai teikiu visiems ypating apatalikj palaiminim.
Vatikanas, 2008 m. sausio 11 d.
BENEDICTUS PP. XVI |